Patarimai artimiesiems

Kas žinotina mirus artimam žmogui

1. Žmogui mirus namuose, mirusiojo kūno negalima liesti, kol mirties nekonstatuos medikai, arba, jei mirtis įvyko viešoje vietoje, – policijos pareigūnai.
2. Mirties faktą nustato:
   • greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistai (visą parą);
   • kitas slaugos specialistas, tiesiogiai atlikęs mirusio asmens sveikatos priežiūrą, nesant gydytojo (jo darbo metu);
   • šeimos gydytojas (jo darbo metu), jei prižiūrėjo ligonį paskutinėmis jo gyvenimo dienomis;
   • gydytojas – teismo medicinos ekspertas (jei žmogus miršta viešoje vietoje arba mirtis smurtinė).
3. Medicininį mirties liudijimą išduoda pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikęs gydytojas (jo nesant – kitas gydytojas).
4. Su medicininiu mirties liudijimu reikia kreiptis dėl mirties įregistravimo ir mirties liudijimo išrašymo: mieste – į savivaldybės civilinės metrikacijos skyrių, kaime – į seniūniją.
5. Namuose mirusiojo kūnas į teritorinę lavoninę turėtų būti nugabentas per 2 valandas.
6. Viešoje vietoje mirusiojo kūną pagal policijos ar prokuratūros pareigūnų iškvietimą gabena (visą parą, septynias dienas per savaitę ir švenčių dienomis) įmonė, sudariusi sutartį su savivaldybės administracija dėl žmogaus palaikų gabenimo teismo medicinos tyrimams atlikti.
7. Ligoninėje mirusiojo kūnas negali būti laikomas ilgiau nei 4 paras (už tai moka teritorinės ligonių kasos). Jei ligoninė turi savo patanatominį skyrių su šaldytuvais, kūną galima laikyti ir ilgiau. Vėliau kūnas turi būti perduotas teritorinei lavoninei.
8. Už asmenų, turinčių gyvenamąją vietą, kūnų laikymą teritorinėje lavoninėje moka giminės.
9. Už mirusių benamių kūnų laikymą teritorinėje lavoninėje moka savivaldybė.
10. Dėl kūno šarvojimo vietos ir kitų su šarvojimu susijusių klausimų reikia kreiptis į laidojimo paslaugas teikiančias įmones. Kaune ir Kauno rajone – skambinkite mums.

Laidojimo pašalpa

1. Turint mirties liudijimą, galima kreiptis dėl vienkartinės laidojimo pašalpos, kurios dydis – 8 bazinės socialinės išmokos (BSI). BSI dydis kasmet indeksuojamas, todėl tikslią sumą patikslinkite savivaldybėje arba pasiteiraukite mūsų.
2. Laidojimo pašalpa skiriama mirus:
   • Lietuvos Respublikos piliečiui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
   • Lietuvoje – užsieniečiui (užsienio valstybės pilietybę turinčiam asmeniui arba asmeniui be pilietybės, turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);
   • Lietuvoje – asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčiam pabėgėlio statusą;
   • Lietuvoje – visų aukščiau išvardytų asmenų vaikui, kai gimsta negyvas (ne mažiau kaip 22 nėštumo savaičių kūdikis).
3. Teisė gauti laidojimo pašalpą atsiranda nuo asmens mirties dienos, kurios faktą registruoja: mieste – savivaldybės civilinės metrikacijos įstaiga, kaime – seniūnija (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas), užsienyje – Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga.
4. Laidojimo pašalpa išmokama mirusiojo asmens šeimos nariui arba kitam laidojančiam asmeniui.
5. Laidojantis asmuo dėl pašalpos turi kreiptis į savivaldybės (seniūnijos) socialinės paramos skyrių pagal mirusiojo asmens buvusią gyvenamąją vietą arba laidojančio asmens gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos.
6. Reikalingi dokumentai pašalpai gauti:
   • laidojančio asmens prašymas (pildomas savivaldybėje arba seniūnijoje);
   • mirties liudijimas (originalas ir jo kopija);
   • laidojančio asmens pasas ar asmens tapatybės kortelė (užsienio piliečiui – leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);
   • jei Lietuvos Respublikos pilietis mirė užsienyje – užsienio valstybės atitinkamos įstaigos išduotas medicininis mirties liudijimas arba mirties liudijimas (išrašas iš mirčių registro), išverstas į lietuvių kalbą, ir mirusiojo pasas;
   • juridinio asmens įgaliojimas, jei laidojantis asmuo atstovauja ritualines paslaugas teikiančiai įmonei ar socialinės globos įstaigai.
7. Laidojimo pašalpa mokama iš savivaldybės biudžeto.
8. Laidojantis asmuo, laiku neatsiėmęs pašalpos, turi teisę dar kartą teikti prašymą pašalpai gauti.
9. Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės (savivaldybės) lėšomis.

Padedame sutvarkyti laidojimo dokumentus ir užpildyti prašymą pašalpai gauti.

Pašalpa palaikams parvežti iš užsienio

Užsienyje mirusio ar žuvusio asmens šeima, neturinti lėšų palaikams parvežti, gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kuri pagal pateiktus dokumentus, įrodančius palaikų parvežimo išlaidas, gali skirti finansinę pašalpą iš savo biudžeto. Siekiant pašalpos, svarbios dvi sąlygos:

• pašalpa gali būti skiriama, jeigu užsienyje miręs ar žuvęs asmuo nebuvo apsidraudęs arba, kai asmuo buvo apsidraudęs, pagal draudimo sutartį tai nėra draudžiamasis įvykis;
• didesnė tikimybė gauti pašalpą, jei mirusio (žuvusio) asmens šeima ar artimieji giminaičiai gauna mažas pajamas.

Pretenduojantiems į pašalpą reikia pateikti šiuos dokumentus:

• prašymą (rašomas savivaldybės skyriuje);
• asmens tapatybės dokumentą;
• mirties liudijimą;
• dokumentus, įrodančius palaikų parvežimo į Lietuvą išlaidas, t. y. sąskaitą faktūrą (ją parūpina palaikus parvežusi laidojimo paslaugų įmonė);
• besikreipiančio asmens ir jo šeimos narių pažymas apie per 3 praėjusius mėnesius gautas pajamas.

Didžiausią pašalpos sumą ir pajamų ribas nustato Vyriausybė ir savivaldybės, todėl jas patikslinkite savo savivaldybėje. Mūsų specialistai pakonsultuos ir parengs reikiamus dokumentus – plačiau apie palaikų pervežimą iš užsienio.

Šarvojimo ir laidojimo kapinėse tvarka

1. Lietuvoje visos kapinės yra valstybinės.
2. Lietuvos pilietis turi teisę į vietą kapinėse, todėl už žemę mokėti nereikia.
3. Rašytinį leidimą laidoti kapinėse mirusiojo kūną arba urną su palaikų pelenais išduoda savivaldybė arba seniūnai, jeigu jiems pavesta prižiūrėti seniūnijos teritorijoje esančias kapines.
4. Leidimui gauti reikalingi dokumentai:
   • laidojančio asmens prašymas;
   • mirties liudijimas.